Visokių daiktų krautuvėlė
 
 Pagrindinis     El. paštas
  Apie mus
  Naujienos
  Kalėdiniai stikliniai žaisliukai
  PARFUMS DE NICOLAI
  CARNER BARCELONA kvepalai
  FRAPIN kvepalai
  ANDY TAUER kvepalai
  TAUERVILLE kvepalai
  VERO PROFUMO kvepalai
  Tableau de Parfums
  Isabey Parfums
  TANN ROKKA KVEPALAI
  RANIA J. kvepalai
  KRIGLER kvepalai
  AGONIST kvepalai
  Hors La Monde kvepalai
  Technique Indiscrete kvepalai
  PENTACHORD
  REUGE muzikinės dėžutės
  RHYMES muzikinės dėžutės
  MAŽOS MUZIKINĖS DOVANĖLĖS
  GAKKEN konstruktoriai
  Garo mašinos
  Skardiniai žaislai
  KITI DAIKTAI
  Forumas
  Lempiniai stiprintuvai adlab


ADRESAS:
VISOKIŲ DAIKTŲ KRAUTUVĖLĖ
Užupio g. 20,
01203 Vilnius
Tel. 2105 217, mob. tel. 8699 38584
el. info@vdk.lt

Jan Bulhak

Gimė 1876 m. Ostašine prie Naugarduko, mirė 1950 m. Gižycke (Lenkija). Iki 1945 m. gyveno Vilniuje, po to Lenkijoje. 1944 m. liepos mėnesį sudegė J.Bulhako butas Vilniuje Ožeškienės gatvėje. Bute buvo saugoma virš 50 000 Vilniaus fotografijų negatyvų.

Fotografuoti pradėjo nuo 1905 m., įamžindamas gimtojo krašto vietoves ir dvarų vaizdus. 1912 m. gilino fotografijos žinias specialiuose kursuose Drezdene ir Miunchene. 1912–1944 m. gyveno ir dirbo Vilniuje. 1945 m. persikėlė į Varšuvą. Čia įkūrė Lenkijos fotomenininkų sąjungą, kuriai vadovavo iki mirties. Mirė Gižycke (Mozūrų vaivadija), palaidotas Varšuvoje, garsiose Povonzkų (Powązki) kapinėse, tarp garbių piliečių vienintelis fotografas.

Vilniuje žymusis fotografas gyveno 1912–1944 m. Artimesnė J. Bulhako pažintis su Vilniumi, jo istorija prasidėjo nuo susitikimų su Vilniuje, Užupyje, gyvenusiu dailininku F. Ruščicu, kuris įžvelgė fotografo meninius sugebėjimus ir pasiūlė jam persikelti į Vilnių. 1912 m. J. Bulhakas apsigyveno Uosto g. 4 (dabar – Pamėnkalnio g.), kur įsirengė fotostudiją. J. Bulhakas buvo paskirtas Vilniaus fotografijos archyvo vadovu ir magistrato užsakymu dokumentavo miesto architektūros bei istorijos paminklus. 1914 m. sukūrė keturis fotografijų albumus, skirtus miesto fotografijos archyvui, kurie saugomi Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekoje. 1913–1919 m. J. Bulhakas beveik visą laiką gyveno Vilniuje, kartais išvažiuodamas į užsienį arba aplankyti šeimos Peresekoje. Jo fotostudija buvo Uosto g. 6, metus laiko Jogailos g. 8, o iki 1944 m. – Ožeškienės g. 3 (dabar Gedimino pr. 9).
1919 m. Vilniaus Stepono Batoro universitete įsteigtame Menų fakultete J. Bulhakas dėstė fotografijos meno ir technikos pagrindų kursą, dirbo universiteto fotografu, vadovavo fotografijos studijai. Jis fiksavo svarbiausius atkurtojo universiteto įvykius, fotografavo krašto kultūros paminklus mokslo bei mokymo tikslams. J. Bulhako iniciatyva Vilniuje susikūrė pirmosios fotografų organizacijos, turėjusios tarptautinę reikšmę. 1927 m. įkurta Vilniaus fotografijos mėgėjų draugija bei Vilniaus fotografijos klubas, kurio prezidentu ilgus metus buvo J. Bulhakas. 1921–1936 m. dalyvavo tarptautinėse parodose, 1935–1939 m. kartu su kitais leido fotografijos žurnalus. Antrojo pasaulinio karo metais J. Bulhakas gyveno Vilniuje. Jo studija spausdino prieškarines fotografijas bei darė nuotraukas dokumentams. 1944 m. liepos 10 d. Vilniaus šturmo metu buvo susprogdintas ir sudegė namas Ožeškienės g. 3, kuriame gyveno Bulhakų šeima, kur buvo įrengta fotostudija, biblioteka, saugomas archyvas. Sovietų armijai užėmus Vilnių, J. Bulhakas su sūnumi Janušu karo komisaro užsakymu fotografavo sugriautą miestą. „Bulhakas fotografuoja tas pačias gatveles, pastatus, skersgatvius ir bažnyčias. Fotografijose matome žydų geto griuvėsius, išdegusius namus...bei sudegusią menininko studiją [...] lyg bijodamas prarasti buvusį prieškarinį įspūdį, fiksuoja „mirusį“ miestą, kad, pabaigus šį darbą, jau visiems laikams paliktų numylėtą Vilnių“, – rašė fotografijos kritikas Skirmantas Valiulis.
J. Bulhakas savo nuotraukomis įamžino ne tik Vilniaus miestą, jo apylinkes (Gariūnus, Karoliniškes, Šeškinę, Verkius), bet ir tolimesnes Vilniaus krašto vietoves – Medininkus, Nemėžį, Trakus. Jis ne tik fotografavo, bet ir rašė savo kelionių užrašus. Juose randame originalių minčių apie Vilnijos kraštovaizdį. 
Apie tarpukario Vilnių žymusis fotografas rašė: „Vilnius, laimė, nėra miestas, nes turi visus dvaro požymius – didelio poniško dvaro su prabangia architektūra ir natūraliu gamtos grožiu. Jis išsidriekęs kalvotame, vandeningame slėnyje ir pasipuošęs natūraliu gamtovaizdžiu, susilieja su tauriais žmogaus intelekto kūriniais. Tai šventovės, vienuolynai, rūmai su erdviais parkais, dvarai ir dvareliai su ūksmingais sodais ir kiemais... Miesto sampratai nuolat priešinasi kokia nors žalia gatvelė, vingiuotas skersgatvis, žydintis kiemas ar darželis, vaismedžių sodas..., net niekur neskubantys praeiviai...“ 
Ypač didelis autoritetas, turėjęs įtakos J. Bulhako kūrybai, buvo Vilniuje gyvenęs dailininkas Ferdinandas Ruščicas (Ferdynand Ruszczyc). Pasak fotografo, „tik jo [Ruščico] dėka atsivėrė akys ir išsilaisvino manyje iki tol snaudusios jėgos, leidusios architektūrą pamilti taip karštai, kaip peizažą, o Vilniuje palikti širdį visiems laikams“ .

Pagal www.vilnijosvartai.lt ir www.menorinka.lt

Albumas Wilno Albumas Wilno
Originalus Jan Bulhak albumas su 32 fotografijom

Kaina: --
Albumas Wilno vidus Albumas Wilno vidus
Originalus Jan Bulhak albumas su 32 fotografijom, išorė

Kaina: --
Albumas Wilno Signatūros Albumas Wilno Signatūros
Fotografijų žymės

Kaina: --
 
     
© VDK 2006. Visos teisės saugomos Web Sprendimas: Stella artis