Garo variklis - tai antrosios XVIII a. pusės pramonės raidos tvarinys. Anglas Džeimsas Vatas pirmasis 1768 - 1782 m. aprašė garo variklio veikimo principus, nors jau prieš tai buvo pasirodę ivairiausių variklių. Pramonės, žemės ūkio ir transporto pažanga reikalavo naujojo variklio.

Wilesco garo mašinos įkūnija tradicinius garo variklius ir remiasi to pačiu principu - verčia šilumą mechanine enrgija, kuri atgaivina tikrųjų garo mašinų modelius. Tai be kita ko ir labai įtaigi mokymo priemonė.

Šiais laikais vidaus degimo varikliai bei turbinos visiškai išstūmė garo mašinas, tačiau ir šiandien jos išliko kaip įvairaus amžiaus žmonių svajonė, galimybė prisiliesti prie praeities, pačiam iš ugnies ir vandens sukurti ir valdyti jėgą...

Pvz Nr.1

1. Ugnis kaitina katile esantį vandenį kol jis pradeda virti. Atsiradęs garo slėgis, garotekiais (mėlyna spalva) pasiekia cilindrą.

Pvz. Nr. 2, 3, 4

2. Čia matome, kaip garas (mėlyna) patenka į kairę nuo stūmoklio pusę. Tuo pačiu jau atidirbęs garas (žalia) dešinėje? pro tam tikrą kiaurymę palieka cilindrą. Todėl garas spaudžia stūmoklį dešinėn.

3. Po to kai stūmoklis pasislenka dešinėn, vožtuvas uždaro garo patekimą i kairiąją cilindro pusę ir stūmoklis atsiduria "mirties taške". Nuo čia prasideda stūmoklio kelionė kairėn.

4. Atsidaro kiaurymė garui patekti dešinėn. Garas dabar spaudžia stūmoklį dešinėn. Kairėje esantis atidirbęs garas pasišalina per atsivėrusį išėjimą.